Tautų parkas (Parque das Nações)

Sunku net įsivaizduoti, kad tik prieš dvidešimt metų čia buvo kemsynai, brūzgynai, pelkynai, iš kur uodų spiečiai užtvindydavo Lisaboną… 1998 metų Pasaulinė paroda visiškai pakeitė šio rytinio Lisabonos priemiesčio veidą. Šiandien tai gyva, dinamiška, daugiafunkcinė teritorija, kurioje miesto gyventojai ir svečiai gali mėgautis ne tik geru maistu ir nuostabiais Težio pakrantės vaizdais, čia pastoviai vyksta kultūriniai renginiai, tarptautinės parodos, sporto varžybos.

Atvykus į Parką visų pirma mus pasitinka Gare do Oriente stotis. Didingo jos projekto autorius ispanų architektas Santiago Calatrava. Čia įsikūrę autobusų terminalas, traukinių ir metro stotys, automobilių stovėjimo aikštelės ir prekybos pasažas.

Žinių paviljonas tai interaktyvus mokslo ir technologijų muziejus. Jame vedamos paskaitos, pamokos, lankytojai praktiškai gali atlikti eksperimentus, sužinoti ir patikrinti atsakymus į daug mokslinių klausimų. Tai nuostabi laiko praleidimo vieta žingeidiems paaugliams.

Portugalijos paviljonas mano manymu yra vienas iš nuostabiausių inžinerijos atžvilgiu statinių parke. Jo architektas Alvaro Siza Vieira norėjo atvaizduoti popieriaus lapą lengvai nusileidusį ant dviejų plytų. Begalinio lengvumo iliuzija…ir  1400 tonų betono virš galvos, dengiačių didžiulį 3250m² plotą. Už šio projekto įgyvendinimą statybų bendrovė OPECA (OPWAY šiandien) buvo apdovanota nacionaline premija.

MEO arena yra viena iš moderniausių ir didžiausių renginių paviljonų Europoje. Joje telpa 20 000 žiūrovų, kasmet įvyksta daugiau nei šimtas renginių.

Funikulierius tai geriausias būdas apžiūrėti parką ir pasimėgauti nuostabiais upės, okeanariumo bei Vasco de Gama tilto vaizdais.

Jei atvykote į Lisaboną keletui dienų, būtinai paskirkite laiko parkui. Čia tikrai rasite ką pamatyti, sužinoti, išbandyti, patirti visi…ir dideli ir maži J

Nuvykti galite:

Autobusais iki Estação do Oriente  5, 25, 28, 44, 708, 750, 759, 782, 794

Metro Raudona linija iki Estação do Oriente 

 

 

Batalha vienuolynas

            Santa Maria da Victoria vienuolynas, dar vadinamas Batalha vienuolynu, neabejotinai yra vienas iš gražiausių Portugalijos ir Europos architektūros kūrinių.

            Šis nepakartojamas atchitektūros kompleksas buvo pastatytas vykdant karaliaus Don Joao I priesaiką pastatyti vienuolyną jei laimės Aljubarrota mūšį. 1385 metais rugpjūčio 14 dieną iškovota pergalė išsaugojo karaliaus sostą ir užtikrino Portugalijai nepriklausomybę nuo Ispanijos.

            Darbai, vykdyti keliais etapais, truko daugiau nei 150 metų. Keitėsi karaliai, architektai, statybininkai meistrai. Toks ilgas statybų laikas lėmė, kad vienuolyno ansablyje neatskiriamai  susipintų gotikos, manuelininis ir net renesanso architektūriniai stiliai, liktų neužbaigta koplyčių statyba.

            Karalius Don Joao I savo nuodėmklausio dominikonų vienuolio Lourenzo Lampreia bei kanclerio Joao das Regras paragintas padovanojo vienuolyną Dominikonų ordinui “visam laikui, su visomis teisėmis ir nuosavybėmis”. 1834 metais, po ordino panaikinimo, kompleksas perėjo karališkojo iždo žinion.

            Šiandien kompleksas labai skiriasi nuo penkioliktame ar šešioliktame amžiuose stovėjusio vienuolyno. Visų pirma tai susiję su 1755 metų žemės drebėjimu, prancūzų karais 1808 ir 1810 metais bei religinių ordinų uždraudimu. Žemės drebėjimas sugriovė kai kuriuos vienuolyno statinius, kurių dalis niekuomet nebuvo atstatyta. Prancūzų įsiveržimus lydėjo vagystės ir ugnis, svarbiausia šio meto netektimi tapo Karaliaus Don Joao III koplyčios, pradėtos statyti 1551 metais,  gaisras. Galiausiai religinių ordinų uždraudimas Portugalijoje prisidėjo prie to, kad iki pat 1840-ųjų vienuolynai buvo palikti pamažu griūti…”pelėsiais ir kerpėm” apaugti… Laimei Batalhos vienuolynas tapo pirmuoju restauruotu nacionaliniu paminklu.

            Čia ilsisi karaliai Don Joao I ir D. Filipa de Lancastre, Don Alfonso V, dar vadinamas afrikiečiu ir jo žmona D. Isabel de Koimbra, Don Joao II.  Princai Don Fernando, Martin de Fez, Don Joao ir jo žmona D. Isabel de Barcelos, Don Henrique jūreivis ir Don Pedro, Koimbros kunigaikštis.

            1983 metais UNESCO Batalha vienuolyną paskelbė žmonijos paveldu.

Randasi: Distrito de Leiria, 2440 Batalha

Nuvykti galima pakeliui iš Porto į Lisaboną (ar iš Lisabonos į Porto:)).

Bilieto kaina 6 EUR

Regaleira dvaras (Quinta da Regaleira). Sintra

Pačiame istorinio centro pakraštyje stovi vienas ryškiausių ir paslaptingiausių Sintros paminklų – Regaleira dvaras. Jo buvęs savininkas Antonio Augusto Carvalho Monteiro rūmų ir parko projektą kūrė kartu su italų architektu Luigi Manini, taip pat sukūrusiu La Skala.

Antonio Monteiro gimė Rio de Žaneire 1848 metais, baigė Koimbros universiteto teisės fakultetą, buvo be galo protingas ir išsilavinęs didžiulių šeimos turtų, uždirbtų Brazilijoje pardavinėjant kavą ir brangakmenius, paveldėtojas. Pramintas milijonų Monteiro, 1892 metais už 25 kontus įsigijo keturis hektarus žemės Sintros pakraštyje iš tuometinės sąvininkės baronienės da Regaleira. Rūmų statybos prasidėjo 1904 ir buvo baigtos 1910 metais.

Visų dvaro statinių architektūroje vyraujantis manuelininis stilius Antonio Monteiro buvo pasirinktas ne atsitiktinai -  jo tikslas pabrėžti Portugalijos šlovę ir didybę, jos atradimų svarbą. Žinoma, kad Monteiro tėvai draugavo su karalių šeima, o ir pats Antonio Augusto įsikūrė visai šalia karališkosios vasaros rezidencijos. Po 1910 metų revoliucijos Regaleira rūmuose buvo saugomas karaliaus sostas, matomai tikintis monarchijos sugrąžinimo.

Nei viena detalė Milijonų rūmuose, parkuose nėra atsitiktinė, nei viena skulptūra nėra pastatyta be tikslo… masonų simboliai net Šventosios trejybės koplytėlėje persipynę su Dantės Dieviškosios komedijos mistika požeminėje galerijoje, kuri spirale leidžiasi 27 metrus gilyn į žemę, devyni jos ratai simbolizuoja devynis pragaro ratus, devynias skaistyklos dalis ir devynis rojaus dangus. Pačioje apačioje išgraviruotas Antonio Monteiro herbas - aštuonkampė žvaigždė su templierių kryžiumi jos viduryje.  

1995 metais Unesco paskelbtas žmonijos paveldu, Regaleira dvaras ir šiandien žavi savo ramybe ir paslaptingumu, mistiškumu ir begaline chormonija.

Nuvykti galima:

Traukiniu iš Lisabonos Rosio stoties iki Sintros.

Bilieto į dvarą - muziejų kaina: 6 EUR, su  gidu 10 EUR. Yra nuolaidų vaikams ir senjorams.

Muziejaus darbo laikas: Lapkritis, gruodis ir sausis nuo 10:00 iki 17:30, vasaris, kovas ir spalis nuo 10:00 iki 18:30, balandis - spalis nuo 10:00 iki 20:00

 

Sintra

Keltai ir romėnai ją vadino Mėnulio kalnais. Lordas Baironas - Rojaus Sodais. Miestelio neprilygstamą grožį aprašė ir jo legendose ir istorijose įkvėpimo sėmėsi Hansas Kristijanas Andersenas. Tai Sintra –  pilnas romantikos, neapsakomo spindesio ir grožio kalnų kaimelis, visai šalia Lisabonos, pasižymintis gamtos ramybe, tankia augmenija, viliojantis nuostabiais pliažais.  Mistiniai Sintros kalnai ir didžiulis natūralus parkas driekiasi iki pat Cascais pakrantės.

Net penkis šimtmečius Portugalijos karaliai jame slėpdavosi nuo alinančio Lisabonos vasaros karščio. Kartu su jais čia kėlėsi ir Portugaliojos diduomenė, statė rūmus, rengė sodus.

Istorinis Sintros centras, tai muziejus po atviru dangumi. Mažos parduotuvėlės, restoranai ir kavinukės suteikia papildomo žavesio šiam pasakiškam gamtos kampeliui.

Pačiame Sintros centre įsikūrę nuostabūs Valdovų rūmai puikiai savyje derinantys net tris architektūrinius stilius – maurų, gotikos ir manuelininį. Tik truputį nuo jų nutolęs nepakartojamas  Quinta da Regaleira dvaras ir jo sodai, alsuojantys magija, paslaptingumu, pilni enigmatiškų simbolių, dar ir šiandien gyvenantys templierių, masonų, alchemikų dvasia.

Atvykus į Sintrą būtina aplankyti ir ekcentriškus Palacio de Pena ir Maurų rūmus. Pasigrožėti jų išpuoselėtais sodais.

1995 metais UNESCO paskelbė miestelį Žmonijos paveldu.

Nuvykti galima priemiestiniu traukiniu iš Rosio stoties.

Traukiniai vyksta kas 20-30 minučių.

Bilieto kaina one-way 2,15 EUR, round-trip 4,30 EUR

Įsigijus Lisabonos kortelę kelionė į Sintrą nemokama.

Ruduo Lisabonoje

Lapkričio mėnesį visa Portugalija kvepia keptais kaštonais.  Šio mėnesio vienuoliktą dieną čia neoficialiai prasideda ruduo… Tai Šventojo Martyno diena. Legenda pasakoja, kad vieną žvarbų rudens rytą romėnų karys Martynas keliavo namo. Pakeliui jį sustabdė elgeta ir paprašė išmaldos. Martynas perplėšė savo apsiaustą per pusę ir vieną jo dalį atidavė elgetai, kad tas galėtų apsisaugoti nuo šalčio. Iš karto nustojo pūsti žvarbus vėjas ir oras atšilo. Manoma, kad tai buvo atpildas Martynui už pagalbą varguoliui. Kaip taisyklė kiekvienais metais Švento Martyno dieną ar iš karto po jos oras keičiasi, pasirodo saulė. Šis reiškinys vadinamas Švento Martyno vasara. Šiemet atšilt gal ir neatšilo, bet tikrai sugrįžo saulėtos dienos. Vienuoliktąją dieną portugalai pažįmi švesdami. Gerdami naują šių metų derliaus vyną ir valgydami keptus kaštonus.

Lisabonos Okeanariumas

Kai pirmą kartą mane norėjo nusivesti į okeanariumą, aš ilgai ir pagrįstai priešinausi. Visų pirma, buvau mačiusi ir akvariumų ir okeanariumų, buvau tikra, kad nieko naujo nepamatysiu, visi jie panašūs, buvo dar tiek daug visko nematyto ir nepažinto, kad laiką leist kartojant kursą neatrodė nei įdomu nei protinga… bet…buvau stipriai paimta už rankos, ir beveik prievarta nuvesdinta…na o po kokių trijų valandų taip pat beveik prievarta išvesta… Per keturis Lisabonoje pragyventus metus buvau jame keturis kartus…ir visuomet tai nuostabi, besikartojanti bet nepakartojama šventė sielai.

Lisabonos okeanariumą, atidarytą 1998 metais, jau aplankė beveik 17 milijonų lankytojų. Įsikūręs 20 tūkstančių kvadratinių metrų plote, turi 30 akvariumų, kuriuose yra 7,5 milijonų litrų vandens, jame gyvena  500 skirtingų rūšių 8000 gyventojų.

Pagrindinis okeanariumo akcentas 5 milijonų litrų talpos centrinis akvariumas, vaizduojantis pasaulio vandenynus, kuriame yra virš 100 rūšių žuvų, kartu plaukioja rykliai, barakudos, rajos, tunai, mažos tropikų žuvelės. Kiti keturi akvariumai reprezentuoja Šiaurės atlanto pakrantę ir Azorų salas, Antarktiką, Ramųjį vandenyną vidutinio klimato juostoje ir jo uolėtas pakrantes bei Indijos vandenyną, atogražų klimatą bei koralinius rifus. 

Jei Lisabonoje praleistumėte vieną vienintelę dieną…aplankykite okeanariumą… na o jei dienų skaičiuoti nereikia, tai šis vizitas tiesiog privalomas.

Nuvykti galite:

Autobusais iki Estação do Oriente  5, 25, 28, 44, 708, 750, 759, 782, 794

Metro Raudona linija iki Estação do Oriente 

Bilietai:

Pagrindinė ir laikina ekspozicijos 16 EUR

Pagrindinė ekspozicija 13 EUR

Yra nuolaidos vaikams, senjorams ir šeimoms.

 

Ayuda karalių rūmai

               

            1755 metų žemės drebėjimas visiškai sugriovė karalių rezidenciją Paço da Ribeira, kurioje karališkoji šeima gyveno daugiau nei 250 metų.  Išsigandęs, kad tragedija gali pasikartoti, karalius Don Jose naujus medinius rūmus įsakė statyti ant Ayuda kalvos. Pavadino juos “karališkuoju baraku”.  Bet 1794 metais rūmuose kilęs didžiulis gaisras sulygino juos su žeme. Jau po metų toje pačioje vietoje pradedamos naujos karališkosios rezidencijos statybos.  Po daugelio ilgų pertraukų statybose, susijusių su Napoleono karais ir karališkosios šeimos kelione į Braziliją, 1861 metais pagaliau juose apsigyvena karaliaus Don Luis šeima. Ayuda rūmai išliko oficialia Portugalijos karalių rezidencija iki pat monatchijos pabaigos 1910 metais.

Šiandien didžiąją rūmų dalį užima muziejus. Galima aplankyti karališkosios šeimos privačius aposentus, kur įrengtos svetainės, miegamieji, valgomieji, žaidimų kambariai, žiemos sodas bei oficialiems priėmimams naudotą rūmų dalį su sosto, banketų, pasiuntinių laukimo salėmis.

Ayuda Karalių rūmuose sukaupta didžiulė XV- XX amžių dekoratyvinės dailės kolekcija, kurios pagrindą sudaro XVIII ir XIX amžių papuošalų, juvelyrinių dirbinių, tekstilės, baldų, stiklo ir keramikos bei tapybos, grafikos, skulptūros ir fotografijos darbai.

Mūsų apsilankymas rūmuose sutapo su Joana Vazconcelos darbų paroda. Tai žymiausia šiuolaikinė Portugalijos meninkė. Joana pirma moteris ir jauniausia kūrėja darbus eksponavusi Versalio rūmuose Prancūzijoje. Ši paroda tapo lankomiausia bet kada organizuota Portugalijoje personaline paroda. Joje pabuvojo daugiau nei 200 tūkstančių lankytojų. Šiuo metu  menininkės darbai eksponuojami Tel Avivo Museum of Art.