XIX amžiaus pradžioje, Belém kaimelyje, Jeronimų vienuolyno pašonėje, veikė nedidelis
cukranendrių cukraus fabrikėlis, savo produkciją pardavinėjęs čia pat veikusioje mažutukėje visokių
rakandų parduotuvėlėje.
Liberalų revoliucijos, įvykusios 1820
metais, pasekoje, 1834 visi Portugalijos vienuolynai buvo uždaryti, dvasininkai bei jų tarnai išvaikyti. Bandydamas išgyventi, kažkas iš buvusio vienuolyno gyventojų, toje
mažutukėje cukraus fabriko krautuvėlėje pradėjo pardavinėti pyragaičius,
pavadinęs juos Belém pyragaičiai (pasteis de Belém ). Tuo metu Belém kaimelis buvo
toli nuo Lisabonos miesto. Bet keliauninkai,
atplaukdavę garlaiviu pasigrožėti Jaronimų vienuolyno didybe ir Belém bokšto
grožiu, tuojau priprato pasigardžiuoti skaniais, iš vienuolyno kilusiais,
pyragaičiais. 1837 metais prie cukraus fabrikėlio
esančiose patalpose pradėjo veikti kepyklėlė, gaminusi Belém pyragaičius pagal senąjį,
slaptąjį receptą. Iki šių dienų receptas nesikeičia, o gamybos paslaptis akylai
saugoma ir perduodama tiktai fabrikėlio konditeriams, kurie tradiciniu būdu slaptojoje
virtuvėje juos ruošia.
Grietinėlės pyragėlius (pasteis de nata)
šiandien galima rasti praktiškai kiekvienoje Portugalijos kavinukėje, bet tuos,
tikruosius, pagamintus pagal senovinį, slaptą receptą ir patiekiamus dar
šiltus, pabarstytus cukraus pudra ir cinamonu tiktai čia, Jaronimų vienuolyno
pašonėje įsikūrusiame, jau antrą šimtmetį baigiančiame skaičiuoti, Belém
pyragėlių fabrikėlyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą