Po 1755 metų žemės drebėjimo, Lisabonos diduomenė
pradėjo kurtis aplink naujai statomas bažnyčias ir vienuolynus. Jos poreikiams,
priešais Estrela Baziliką, 1852 metais vartus atvėrė nuostabus parkas. Įkurtas
Tomar grafo Antonio Bernardo da Costa Cabral, sulaukė karalienės Marijos II
paramos ir užtarimo. Sodo darbams vadovavo tuo metu madingas prancūzų sodininkas
Jean Baptiste Bonnard sukūręs ne vieną Lisabonos parką.
Parkas užima 4,6 ha. Devyniolikto amžiaus vidury jis
tapo viena iš pagrindinių Lisabonos atrakcijų. Parke buvo egzotinių augalų
šiltnamiai, kioskai, kinietiško paviljono replika, o 1871 metais šalia vienų
parko vartų pastatytame narve apsigyveno liūtas, padovanotas portugalų tyrinėtojo
Paiva Raposo.
Šiuo metu parke yra keturi tvenkiniai, nedidelė
statulų kolekcija, biblioteka, dvi vaikų žaidimų aikštelės, parko viduryje
stovi kaustytos geležies senovinė
pavėsinė, nuo kaitrių saulės spindulių dengia Himalajų kedrai, Kuko pušys, Kanarų palmės,
Australijos figų medžiai ir saldžiavaisiai pupmedžiai, kai kuriems iš jų
daugiau nei 150 metų.
Vasaros mėnesiais, savaitgaliais, parke vyksta įvairūs
rengianiai, gyvos muzikos konceratai, nedidelės sendaikčių mugės.
Parkas atidarytas kiekvieną dieną nuo 7 iki 24
valandos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą