Nacionalinis keramikinių plytelių muziejus

           

Toli nuo judrių, turistų pamėgtų, gatvių, buvusiame Dievo motinos vienuolyne, 1980 metais įkurtas Nacionalinis keramikinių plytelių muziejus, tai nuostabus gidas ir unikali galimybė suprasti kodėl būten čia, Portugalijoje,  praktiškai visur naudojamos glazūruotos plytelės. Jomis nukloti oficialių pastatų fasadai, bažnyčių vidinės sienos, zakristijos ir net altoriai, jos dengia koridorių ir bendrų erdvių grindis ir sienas gyvenamosiose patalpose, jau nekalbant apie virtuves ir vonias.

Al-zuleique - arabų kalbos žodis, iš kurio kilo portugalų „azulejo“, įvardinantis "mažą lygų ir poliruotą akmenį", musulmonų naudotą viduramžiais

Portugalijos karaliams labai patiko puošti grindis ir sienas keramikinėmis plytelėmis ir nuo XV amžiaus vidurio plyteles pradėta gaminti šalies viduje.  

XVIII amžiuje keramikinės plytelės tikra to žodžio prasme, užtvindė bažnyčias ir vienuolynus, rūmus ir gyvenamuosius namus, aikštes, gatves, sodus  ir fontanus. Jose, lyg senoviniuose komiksuose,  pavaizduoti tikri ir išsigalvoti personažai, šventieji, aristokratai ir amatininkai, atkuriantys praeitų amžių paprastas ir ne tokias praprastas gyvenimiškas peripetijas, tapo vienu iš pagrindinių, Portugalijoje naudojamų, dekoratyvinių elementų.

Muziejuje galime susipažinti su praktiškai visa, unikalia, keramikinių plytelių kūrimo, gamybos ir naudojimo Portugalijoje istorija.

Bilieto kaina 5 eurai.

Nuolaidos vaikams ir senjorams.

Sekmadieniais nuo 10:00 iki 14:00 įėjimas nemokamas.

Adresas: Rua da Madre de Deus, No. 4, 1900-312, Lisboa

Kaip nuvykti: autobusai Nr. 28, 718, 742, 759, 794

Champalimaud fondo mokslinių tyrimų centras

Fondas įkurtas 2004 metais vykdant vieno iš kontraversiškiausių ir turtingiausių Portugalijos verslininkų Antonio de Sommer Champalimaud valią, testamentu jo kūrimui, veiklai, mokslinių tyrimų rėmimui ir skatinimui šalyje skyrusio 500 milijonų eurų.

Fondo tikslas remti ir skatinti mokslinius tyrimus biomedicinos, ypač onkologinių susirgimų ir neurologijos srityse.

Champalimaud fondo tyrimų centras duris atvėręs 2010 metų spalio 5 dieną, neatsitiktinai pastatytas visiškai netoli Belen bokšto, iš kur prieš daugiau nei penkis šimtmečius Portugalijos jūreiviai išplaukdavo į nežinomybę. Jau 2012 metais Amerikos žurnalas „The Scientist‘‘ centrą paskelbė geriausia vieta pasaulyje, už JAV ribų, medicinos mokslų daktarams vystyti mokslinius tyrimus. Jame dirba mokslininkų grupė tirianti ir praktikoje vėžio gydymui pritaikanti vaizdais valdomos radiaterapijos „vienkartinę dozę“, kuri gali pacientą išgydyti per kelias minutes, vieno gydymo seanco metu.

            Bet kurioje savo veiklos srityje fondas užima lyderio, mokslinių žinių propaguotojo pozicijas.

Belem pyragaičiai

                 XIX amžiaus pradžioje, Belém kaimelyje, Jeronimų vienuolyno pašonėje, veikė nedidelis cukranendrių cukraus fabrikėlis, savo produkciją pardavinėjęs čia pat veikusioje mažutukėje visokių rakandų parduotuvėlėje.

                 Liberalų revoliucijos, įvykusios 1820 metais, pasekoje, 1834 visi Portugalijos vienuolynai  buvo uždaryti, dvasininkai bei jų tarnai išvaikyti. Bandydamas išgyventi, kažkas iš buvusio vienuolyno gyventojų, toje mažutukėje cukraus fabriko krautuvėlėje pradėjo pardavinėti pyragaičius, pavadinęs juos Belém  pyragaičiai (pasteis de Belém ). Tuo metu Belém  kaimelis buvo toli nuo Lisabonos miesto. Bet keliauninkai, atplaukdavę garlaiviu pasigrožėti Jaronimų vienuolyno didybe ir Belém  bokšto grožiu, tuojau priprato pasigardžiuoti skaniais, iš vienuolyno kilusiais, pyragaičiais.   1837 metais prie cukraus fabrikėlio esančiose patalpose pradėjo veikti kepyklėlė,  gaminusi Belém  pyragaičius pagal senąjį, slaptąjį receptą. Iki šių dienų receptas nesikeičia, o gamybos paslaptis akylai saugoma ir perduodama tiktai fabrikėlio konditeriams, kurie tradiciniu būdu slaptojoje virtuvėje juos ruošia.

                  Grietinėlės pyragėlius (pasteis de nata) šiandien galima rasti praktiškai kiekvienoje Portugalijos kavinukėje, bet tuos, tikruosius, pagamintus pagal senovinį, slaptą receptą ir patiekiamus dar šiltus, pabarstytus cukraus pudra ir cinamonu tiktai čia, Jaronimų vienuolyno pašonėje įsikūrusiame, jau antrą šimtmetį baigiančiame skaičiuoti, Belém pyragėlių fabrikėlyje.

Rosio aikštė

Tai viena nuostabiausių Lisabonos aikščių. Neseniai renovuota ji neprarado savo paslaptingumo ir mistiškumo. Nuostabi Rosio stoties, Maria II teatro architektūra, fontanuose bėgančio vandens garsas ir skrudinamų kaštonų kvapas kasdieną užburia ja skubančius lisaboniečius ir kavos puodelio ar bokalo alaus prie staliuko lauko kavinikėje belaukiančius miesto svečius.

Aikštės viduryje pastatyta statula Pedrui IV. Prie jo kojų - keturios moterys vaizduojančios teisingumą, išmintį, jėgą ir saikingumą, savybes, kuriomis buvo apdovanotas šis Portugalijos karalius...neapsieita be kurjozų...liežuvautojai sako, kad didikams kreipusis į prancūzų skulptorių Elias Robert, kad šis padirbtų paminklą, pastarasis užsiprašė tokios sumos, kad net visko mačiusiems ir didelius turtus valdantiems ponams rankos nusviro...tuomet meistras pasiūlė prieinama kaina perleisti jau pagamintą paminklą Meksikos karaliui Maksimilianui, kurį, vargšelį, kol paminklas buvo daromas, meksikiečiai ėmė ir sušaudė...ir sako tie patys liežuvautojai, kad paminklo pačiame viršuje stovi ne Pedro IV, o Maksimilianas...bet kas ten įžiūrės, kai taip aukštai pastatyta...

Miesto Katedra

Lisabonos katedra, pradžioje vadinta Santa Maria Maior bažnyčia, yra vienas iš seniausių paminklų mieste. Jos statyba prasidėjo 1150 metais netrukus po to, kai Pirmasis Portugalijos karalius  Afonso Henrique atkariavo Lisaboną iš maurų. Pastatyta Katedra ant toje pačioje vietoje stovėjusios mečetės liekanų. Katedros statybų planus kūrė vienuolis brolis Robertos, pritaikydamas ją gynybiniams tikslams.

Pergyvenus žemės drebėjimus, sukrėtusius miestą XIV amžiuje ir 1755 metais, katedra yra architektūrinių stilių mišinys.

Lisabonos katedros kairėje įėjimo pusėje yra koplytėlė kurios viduje saugomas originalus indas, kuriame 1195 metais buvo pakrikštytas Šventasis Antanas (Portugalijos globėjas nuo 1934). Šią koplytėlę puošia keramikinės plytelės vaizduojančios Šventojo Antano pamokslą žuvims. Katedros lobius sudaro turtinga bažnytinių kostiumų kolekcija, religiniai papuošalai, skulptūros, rankraščiai, Šventojo Vincento, Lisabonos globėjo, relikvijos. Pati brangiausia katedros relikvija tai skrynia kurioje ilsisi Šventojo Vincento palaikai. Legenda pasakoja, kad dvi varnos pastoviai lydėjo laivą, kuris gabeno šias relikvijas į Lisaboną. Varnos ir laivas vėliau tapo miesto simboliais.

Alfama

Apsilankyti Alfamoje, tai paskirti pasimatymą su būdingiausiais Lisabonos kvapais, garsais ir architektūra. Jos siaurose, vingiuotose gatvelėse dar galima atrasti paslėptus senosios Lisabonos lobius, pajusti jos sielą. Šiame rajone dar galime pamatyti romėnų ir maurų valdymo laikų pėdsakus.

Po 1755 metų žemės drevėjimo gyventojų savarankiškai atstatyta, Alfama tapo vagių, nusikaltėlių ir jūreivių namais. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje ten prieglobstį rado narkotikų prekeiviai ir vartotojai...

Šiandien tai vienas iš saugiausių ir nuostabiausių Lisabonos kampelių, kur istorija neatsiejamai persipina su šia diena, kur galima pasiklausyti fado, išgerti kavos ar pasivaikščioti po nuostabias rankdarbių ir senienų parduotuvėles.

São Jorge pilis

São Jorge pilį galima matyti praktiškai iš bet kurio miesto taško.  111 metrų aukštyje virš jūros lygio, apie 11 amžiaus vidurį maurų pastatyta pilis buvo karinė įgula, užpuolimo atveju galėjusi apsaugoti maurų karališkąją šeimą bei karališkąjį elitą, gyvenusį aplink pilį išsidėščiusiuose pastatuose.  1147 metais Pirmasis Portugalijos karalius Alfonso Henrique užėmė Lisaboną ir kartu su vyskupu ir dvariškiais įsikūrė São Jorge pilyje.  XIV, XV ir XVI amžiais pilyje buvo karūnuojami karaliai, rengiamos karališkosios puotos, priiminėjami pasiuntiniai.  

            Atstatant miestą po 1755 metų žemės drebėjimo, pilies vietoje iškilo daug naujų pastatų, paslėpusių senuosius statinius.

Vykdant restauravimo darbus, 1938-1940 metais, atrasti senosios pilies ir buvusių karaliaus rūmų griuvėsiai.  Nugriovus  naujus pastatus, restauruotos senosios pilies sienos bei jų viduje buvę statiniai.  

Bilieto kaina 7,5 EUR