Prezidento rūmai

Belem rūmus pastatė bajoras Don Manuel 1559 metais.  XVIII amžiuje  Don Joao V, turtus susikrovęs  iš Brazilijos aukso, juos nupirko iš Aveiro grafo bei kardinaliai pakeitė. Pastatė karališkąją jojimo mokyklą, kurios patalpose šiandien įsikūręs nuostabus Karietų Muziejus, bei pritaikė rūmų išplanavimą ir interjerą savo slaptiems meilės pasimatymams.

1755 metų lapkričio 30, žemės drebėjimo metu, Karalius Don Jose I dieną leido Belem kaimelio apylinkėse. Bijodama pasikartojančio žemės drebejimo, karališkoji šeima  apsigyveno rūmų parke pastatytose palapinėse, pačiuose rūmuose buvo įkurta ligoninė.

1886 metais juose apsigyveno princas Don Carlos su žmona Amelija, ten gimė jų vaikai princai Don Luis Felipe ir Don Manuel II.  Po to kai 1889 metais Don Carlos tapo Portugalijos karaliumi, karališkoji šeima išsikraustė iš Belem, tuomet rūmuose apsistodavo oficialūs Portugalijos karūnos svečiai.

Po Respublikos paskelbimo, 1912 metais, Belem rūmai tapo Portugalijos Prezidentų rezidencija. Įdomu tai, kad jouse gyvenę prezidentai, norėdami išvengti kaltinimų, kad naudojasi ankstesniojio rėžimo privilegijomis, į jaunos Respublikos iždą turėjo mokėti nuomos mokestį.

Diktatūros metais prezidento galios buvo kardinaliai apribotos. Tik po Gvazdikų revoliucijos 1974 metų balandžio 25 dieną, Belem rūmai atgavo savo  ankstesnį vaidmenį Portugalijos istorijoje. Priėmus dabartinę Konstituciją 1976 metais, rūmams buvo sugrąžintas oficialios Valstybės vadovo gyvenamosios vietos statusas.  Tačiau retas prezidentas juose apsigyveno. Anibal Cabaco Silva, dabartinis Portugalijos prezidentas, rūmuose tiktai dirba bei naudoja juos oficialiems priėmimams, susitikimams bei susirinkimams. Prezidento apsilankymų rūmuose metu iškeliama žalia vėliava.

Kiekvieną trečią mėnesio sekmadienį, 11 valandą, vyksta iškilmingas Nacionalinės Gvardijos Kavalerijos pulko Prezidento Garbės sargybos keitimasis. Tai įspūdingas reginys, kurio pasižiūrėti susirenka Lisabonos gyventojai ir  miesto svečiai.